Kaip atskirti natūralius deimantus nuo užaugintų deimantų ir deimantų imitacijų?

Kaip atskirti natūralius deimantus nuo laboratorinių deimantų (užaugintų deimantų (angl. Lab Grown Diamond) ir deimantų imitacijų. GIA Gemologijos Instituto patarimai.

Skirtumų supratimas

Natūralūs deimantai ilgą laiką žavėjo žmones, dėl savo unikalių vizualinių ir fizinių savybių. Įdomu tai, kad žodis „deimantas“ kilęs iš graikų „adamas“, reiškiančio „nenugalimas“. Šis pavadinimas pabrėžia deimanto simbolinę reikšmę – jis nuo seno laikomas amžinybės ir ištikimybės simboliu.

Deimantų išskirtinės savybės – kietumas, patvarumas, šviesos atspindėjimas (spindesys) ir šviesos išskaidymas (ugnies efektas) išskiria juos iš kitų akmenų. Deimantai ir kiti akmenys vertinami pagal formą, šlifavimą ir apdirbimą, kurie lemia jų išvaizdą, vertę bei investicinę naudą. Natūralių deimantų grožis ir investicinis patrauklumas kainuoja, nes šių retų brangakmenių išgavimas ir apdirbimas yra sudėtingas procesas. Dešimtmečius mokslininkai ieškojo alternatyvų, kurdami pigesnes „analogiškas“ imitacijas ir „kopijas“ sintetinių deimantų pavidalu. Nors žmogaus bandymai atkurti natūralių deimantų savybes ir struktūrą nėra naujiena, spartus laboratorinių deimantų (užaugintų deimantų (angl. Lab Grown Diamond) auginimo technologijų vystymasis per pastarąjį dešimtmetį sukėlė didelių rūpesčių, dėl jų identifikavimo.

Daugiau nei 60 metų GIA (Gemologijos Institutas) stebėjo laboratorinių deimantų (užaugintų deimantų (angl. Lab Grown Diamond)) vystymąsi. Šis tęstinumas kartu su pagrindiniais tyrimais, atliktais su dešimtimis milijonų natūralių deimantų, leidžia GIA tiksliai identifikuoti laboratorinius deimantus (užaugintus deimantus (angl. Lab Grown Diamond).

Norint apsisaugoti save nuo klaidingos informacijos bei neteisingo natūralių deimantų, laboratorinių deimantų (užaugintų deimantų (angl. Lab Grown Diamond) ir deimantų imitacijų pristatymo, svarbu suprasti skirtumus tarp jų ir jų identifikavimo būdus.

Skirtingai nei deimantų imitacijos, kurios gali būti atpažįstamos naudojant standartinius brangakmenių tyrimus, laboratoriniai deimantai (užauginti deimantai (angl. Lab Grown Diamond)) turi iš esmės tokią pačią cheminę sudėtį ir kristalinę struktūrą, kaip ir natūralūs deimantai, tačiau jie yra užauginti laboratorijose, o ne susidarę Žemės gelmėse. Tad natūralūs deimantai ir laboratoriniai deimantai sudaro atskiras akmenų grupes, ir yra skirtingos kilmės, nors jų savybės labai panašios. Kadangi jų optinės ir fizinės savybės yra beveik identiškos natūraliems deimantams, sintetinių deimantų (užaugintų deimantų (angl. Lab Grown Diamond)) identifikavimas yra sudėtingas procesas. Tačiau dėl dirbtinių augimo sąlygų laboratorijoje, laboratoriniai deimantai (užauginti deimantai (angl. Lab Grown Diamond)) turi kelias diagnostines savybes, kurios leidžia juos aptikti gemologijos laboratorijose.

Natūralūs deimantai (angl. Natural Diamonds)

Natūralūs deimantai yra tikras mokslinis stebuklas, nes jie susidaro tik tada, kai anglies atomai yra veikiami didelio slėgio ir aukštos temperatūros apie 160 kilometrų žemiau Žemės paviršiaus, vadinamame viršutiniame mantijos sluoksnyje. Deimantų kristalai gyvena šiose ekstremaliose mantijos sąlygose milijonus metų. Šiomis sąlygomis augantys kristalai turi unikalią struktūrą, kurią mes siejame su natūraliais deimantais.

Natūralių deimantų kristalai kartais įtraukia į savo struktūrą mažus kietus deimantų ar kitų mineralų intarpus, kurie auga kartu su jais. Nors mineraliniai intarpai dažnai laikomi neigiamu šlifuoto deimanto skaidrumo bruožu, jie yra itin vertingi geologams. Natūralūs deimantai suteikia galimybę šiems mineraliniams intarpams išsaugoti ir iškilti į Žemės paviršių, kur jie gali būti mokslininkų ištirti. Kadangi tam tikri intarpai turi radioaktyvių elementų, kurie nyksta žinomu greičiu, mineralai taip pat gali būti naudojami deimantų susidarymo amžiui apskaičiuoti.

Po ilgai trukusio buvimo mantijoje, kai kurie deimantai yra iškelti į Žemės paviršių kartų su vulkaninių kimberlito magmos išsiveržimų. Geologai mano, kad deimantai per 160 kilometrų atstumą magmoje yra pernešami labai greitai (vos per savaitę ar daugiau), todėl deimantai nesikeičia ir nepervirsta į grafitą. Tačiau šios greitos kelionės aukštyn metu deimanto kristalas gali lūžti pagal skilimo kryptis arba patirti kitus pokyčius, kurie gali paveikti, pavyzdžiui, jo spalvą. Ar deimantas išlieka atsparus tokioms sąlygoms ir ar jis išlaiko autentiškumą – tai dažnai nagrinėjami klausimai gemologijoje. Deimantai būna įvairių spalvų, formų ir skaidrumo, todėl kiekvienas akmuo yra unikalus.

Laboratoriniai deimantai(užauginti deimantai (angl. Lab Grown Diamonds))

Sintetinių deimantų (užaugintų deimantų (angl. Lab Grown Diamonds)) naudojimas juvelyriniams papuošalams yra gana naujas procesas, nors laboratoriniai deimantai pramoninėms reikmėms buvo auginami nuo 1950-ųjų. Skirtingai nuo natūralių deimantų, laboratoriniai deimantai (užauginti deimantai) auginami laboratorijose per labai trumpą laiką – tikriausiai vos per dvi ar tris savaites (kartais net trumpiau). Ilgesnis augimo laikotarpis lemia didesnius kristalus; tačiau tam reikia palaikyti pastovias aplinkos sąlygas, kad būtų užtikrintas aukštos kokybės kristalų susidarymas. Šiuo metu dažniausiai susiduriama su laboratorinių deimantų gamyba mažų dydžių kristalų formatu. Trumpas laboratorinių deimantų augimo laikotarpis (užaugintų deimantų) lemia savybes, kurios yra svarbios jų atskyrimui nuo natūralių deimantų.

Yra naudojami du dirbtinio augimo metodai, siekiant sukurti sintetinius deimantus: HPHT ir CVD.

HPHT (aukšto slėgio/aukštos temperatūros) sintezė, išvystyta 1950-aisiais, naudoja aukštą temperatūrą ir slėgį, lydytą metalo srautą ir deimanto sėklą, kad inicijuotų kristalų formavimąsi. Rezultatas – būdingas kristalų forma, kurią sudaro oktaedro ir kubo paviršiai bei plokščias pagrindas. HPHT procesas labiau atitinka natūralių deimantų formavimosi sąlygas nei CVD.

CVD (cheminė garų nusodinimo) metodas, kuris buvo daugiausia išvystytas per pastarąjį dešimtmetį, gamina deimantus naudojant žemas slėgio ir aukštos temperatūros sąlygas vakuuminėje kameroje. Į kamerą įdedamas anglies turintis dujos, tokios kaip metanas, ir dujų molekulės ten suyra į sudedamąsias dalis. Anglies atomai „lyja” ant plokščių deimantų sėklų plokštelių, todėl susidaro kvadrato formos, plokšti sintetiniai deimantų kristalai.

Deimantų imitacijos

Nuo senų laikų buvo naudojamos įvairios medžiagos, kaip deimantų imitacijos ar pakaitalai. Šios medžiagos, dažnai vadinamos deimantų imitacijomis, gali natūraliai susiformuoti žemėje arba būti dirbtinai išaugintos laboratorijoje. Seniau bespalvės kai kurių spalvotų akmenų (pvz., kvarco) rūšys buvo naudojamos deimantų imitavimui. Šiandien dažniausios imitacijos yra kubinis cirkonis (cirkonio oksidas arba CZ) ir, kiek mažesniu mastu, sintetinis moisanitas (silicio karbidas). Kadangi imitacijos visiškai skiriasi nuo deimantų, jos turi diagnostinių savybių, pagal kurias jas galima atpažinti naudojant standartinius brangakmenių testavimo metodus, stebėjimus su padidinimu ir komerciškai prieinamus „deimantų testerius“.

Laboratorinių deimantų identifikavimas (užaugintų deimantų (angl. Lab Grown Diamonds))

Dėl skirtingų natūralių ir laboratorinių deimantų augimo sąlygų, laboratoriniai deimantai (užauginti deimantai) pasižymi keliomis savybėmis, kurios leidžia juos gemologiškai atskirti nuo natūralių deimantų. Šios savybės apima vizualius požymius, tokius kaip spalvų zonos, tamsūs metaliniai intarpai, silpni įtampos raštai ir būdingi ultravioletinės fluorescencijos raštai bei spalvos. Kadangi jie atitinka retai gamtoje randamų deimantų tipus, laboratoriniai deimantai taip pat turi papildomų savybių, kurias galima nustatyti naudojant gemologinius instrumentus. Vertinant deimantus, spalva ir skaidrumas dažnai žymimi skalėje nuo D iki M arba nuo VVS1 iki I3, tad šie parametrai turi būti atidžiai tikrinami.

Dešimtmečius trunkantys tyrimai ir pažangių mokslinių prietaisų naudojimas bei tobulinimas leidžia GIA (Gemologijos institutui) tiksliai identifikuoti laboratorinius deimantus (užaugintų deimantų). Tačiau įstatytų deimantų į papuošalą analize yra sudėtinga, dėl auksinių įtvirtinimų, kurie uždengia deimantą.

Informacija apie laboratorinių deimantų (užaugintų deimantų) identifikavimą plačiai publikuota GIA recenzuojamame žurnale „Gems & Gemology“ per pastaruosius 30 metų.

Apie GIA

Gemologijos institutas (GIA) – įkurtas 1931 m., GIA tyrinėjo brangakmenių savybes, kurdamas naujus natūralių, sintetinių ir apdorotų brangakmenių identifikavimo metodus. Šie tyrimai padeda apsaugoti visus, kurie perka ir parduoda brangakmenius, užtikrindami tikslius ir nešališkus standartus, nustatant ir apibūdinant brangakmenių kokybę. GIA tyrimų rezultatai yra įtraukiami į mokymo programas, publikuojami profesionaliuose žurnaluose, naudojami praktiniams prietaisams ir įrankiams kurti bei taikomi kasdien atliekant vertinimo ir identifikavimo paslaugos.

Deimantai jau seniai yra pripažinti kaip prabangos ir investicijų simbolis, o jų kaina priklauso nuo kokybės parametrų ir rinkos paklausos. Spalva, forma ir šlifavimas turi didelę įtaką deimanto vertei, o spalvoti deimantai, vadinami fancy, išsiskiria savo retumu ir investiciniu potencialu. Deimantai visada siejami su amžina meile, sėkme ir ilgalaike verte, todėl jie išlieka ypatingai vertinami tiek papuošalų, tiek investicijų pasaulyje. Renkantis deimantą, jums rekomenduojama atsižvelgti į individualius poreikius ir pageidavimus, nes kiekvienas akmuo yra unikalus. Tinkamai šlifuotas deimantas puikiai atspindi šviesą ir sukuria išskirtinį žėrėjimą, kuris žavi jau daugelį amžių.

Kas yra deimantas

Deimantas yra natūralus brangakmenis, susiformavęs iš grynos anglies, kai ši ilgus milijonus metų buvo veikiama didelio slėgio ir aukštos temperatūros giliai Žemės mantijoje. Deimantas yra ne tik vienas iš vertingiausių akmenų pasaulyje, bet ir simbolizuoja amžinybę, ištikimybę bei prabangą. Deimantai yra vertinami ne tik dėl savo išskirtinio grožio, bet ir dėl simbolinės reikšmės, kurią jie įgijo per šimtmečius. Deimantas gali būti randamas neapdorotas arba apdirbtas į įvairias formas, tokias kaip apvalus, ovalo, pagalvėlės, princesės, širdelės, stačiakampio, kriaušės, markizės ir kitas. Deimantai yra ypatingi brangakmeniai, nes jie pasižymi didžiausiu kietumu iš visų natūralių akmenų, todėl yra itin atsparūs įbrėžimams ir ilgaamžiai. Dėl šių savybių deimantas yra ne tik geidžiamas papuošalų gamyboje, bet ir laikomas išskirtiniu natūraliu brangakmeniu, kuris išlieka vertingas per daugelį metų.

Kuo skiriasi deimantas nuo brilianto

Nors dažnai šie terminai vartojami kaip sinonimai, deimantas ir briliantas yra skirtingos sąvokos. Deimantas yra natūralus akmuo, kuris gali būti įvairių formų ir dydžių, o briliantas – tai apvalios formos, specialiu būdu šlifuotas deimantas, turintis 57 arba 58 briaunas. Deimantas gali būti apdirbtas į įvairias formas, tokias kaip princesės, širdelės, ovalo ar pagalvėlės, tačiau tik apvalios formos šlifavimas vadinamas briliantu. Deimanto ir brilianto vertė priklauso nuo 4C taisyklės: karato (svorio), spalvos, skaidrumo ir pjūvio kokybės. Visi briliantai yra deimantai, tačiau ne visi deimantai yra briliantai – tai priklauso nuo jų formos ir šlifavimo būdo. Deimantas yra natūralus brangakmenis, kuris gali būti apdirbtas įvairiais būdais, o briliantas – tai tik viena, bet pati populiariausia deimanto šlifavimo forma, išsiskirianti ypatingu šviesos atspindėjimu ir spindesiu.