Kaip atsiranda perlai? Moliuske, kriauklėje, austrėje, midijoje?

Perlai, kas tai? Tai unikalus gamtos kūrinys, gyvūninės kilmės brangakmenis, biogeninis formavimasis, esantis moliuskų austrėse. Perlo atsiradimas yra moliusko apsauginė reakcija į svetimkūnį. Viskas, kas pateka į austrę - smėlio kruopelė, dulkelė ar parazitas, negali išeiti ir laikui bėgant pavirsta perlais, kurie kelia džiaugsmą ir nuostabą. Moliuskas išskiria kalcio karbonato, labiau žinomo perlamutro pavadinimu ir apgaubia juo svetimkūnį, taip atsiranda perlai. Perlai skaitomi brangakmeniais, pagal Mooso skalę – 4 balai. Sudėtinga pasakyti, kada žmonės pirmą kartą atrado austrę ir nustebino jos lobyno puikumu. Tačiau galima tiksliai pasakyti, kad šiandien perlai yra vieni iš populiariausių papuošalų, kurie pagal mados ekspertų nuomones turi būti kiekvienos gerbiančios save moters arsenalas.

Perlų rūšys:

1.      Upiniai perlai arba gėlavandeniai perlai (angl. freshwater):

·         Natūralūs upiniai perlai.

·         Kultivuoti upiniai perlai.

2.      Jūriniai perlai:

·         Natūralus jūriniai perlai.

·         Kultivuoti jūriniai perlai:

o   Jūriniai Japonijos perlai akoya  (angl. “saltwater akoya pearls”).

o   Australijos arba pietų jūros perlai (angl. “Saltwater South Sea Pearls).

o   Taičio arba juodieji perlai (angl. “Saltwater Tahitian Sea Pearls).

3.      Perlų imitacija. Dirbtiniai perlai gaminami iš:

·         Majorica perlai, Swarovski perlai.

·         Plastiko.

·         Stiklo.

·         Kriauklės perlamutro.

Pagrindinis skirtumas kultivuotų perlų rūšių: Jūriniai perlai yra auginami druskinguose vandens telkiniuose, o upiniai – gėlam vandenyje, todėl jie auginami įvairiose pasaulio vietose ir perlų rūšys priklauso nuo moliuskų rūšių.

Perlo istorija: vienas iš didžiausių gamtos stebuklų. Natūralus perlai yra retenybė

Senais laikais perlai buvo labai vertinami, jais puošėsi karaliai, aristokratai bei kiti turtingi asmenis. Brangakmenių karalius, taip vadino perlą, kas jį atrado negalima nustatyti, tačiau manoma, kad pirmą kartą perlą rado žmonės ieškantys maisto prie jūros kranto.

Perlas buvo dovanojamas Kinijos karališkajai šeimai jau 2300 m. pr. Kr., o Senovės Romoje perlų papuošalai buvo laikomi aukščiausio statuso simbolių. Apvalus brangakmeniai buvo tokie vertingi, kad I a. pr. Kr. Julijus Cezaris išleido įstatymą, ribojantį perlų nešiojimą.

Didelę reikšmę perlas turėjo arabų kultūrose, legenda teigė, kad perlas formuojasi iš rasos lašų, kurie buvo praryti austrių, kai jie įkrito į jūrą. Persijos įlanka buvo perlų prekybos centru ir buvo ilgai skaitomas pagrindinis šalies turtas iki naftos atsiradimo.

Turint tokį ilgą ir seną istoriją, nenuostabu, kad laikui bėgant perlą sieja su mitais ir legendomis. Senovės Kinijoje perlų papuošalai, simbolizavo savininko švarumą, tuo tarpu viduramžiais riteriai dažnai pasiimdavo perlus į mūšio lauką, tikėdami, kad brangakmenys juos apsaugo.

Perlas buvo svarbi prekybos prekė nuo Romos imperijos laikų, o perlo atradimas Vidurio ir Pietų Amerikoje XV-XVI a. privedė prie taip vadinamo perlo amžiaus. Didėjant paklausai Europoje, kur kilmingieji ir karališkosios asmenybės nešiodavo išskirtinius perlų vėrinius, auskarus, apyrankės ir sagės, XIX a. pradžioje paklausa perlų papuošalams tapo tokia didelė, kad perlų atsargos pradėjo mažėti.

Skirtingai nei brangakmeniai, kurie kasami iš žemės gelmių, perlą gamina gyvas organizmas ir pats jo egzistavimas yra gamtos stebuklas. Natūralaus perlo augimas priklauso nuo jūrų švaros ir stabilios temperatūros, kuri keičiasi dėl taršos ir pasaulio klimato atšilimo.

Šiandien natūralus perlas priskiriamas prie labai retų brangakmenių ir jo atsargos beveik visiškai išsekę, labai retai yra randamas prie Bahreino ir Australijos krantų. Natūralaus perlo retumas atsispindi jo kainoje parduodant aukcionuose. Seni perlų vėriniai ir auskarai kainuoja rekordinius pinigų kiekius.

Šiandien perlai vis dar yra labai vertinami papuošalų pramonėje ir yra populiari dovana ypatingomis progomis. Tačiau praktiškai visi perlai, kurie parduodami šiandien, yra auginami.

Kodėl kultivuotus perlus vadina - tikri perlai. Kultivuoti ar auginti?

Kultivuoti perlai auginami tuose pačiuose austrėse, prižiūrimi ir visokeriopai puoselėjami. Skirtumas tas, kad moliuskas praryja ne smiltelę, o žmogaus įdėtą norimo dydžio rutuliuką, pagaminta iš kriauklės, kurį ilgainiui apaugina perlamutro sluoksniais. Procesas gali vykti ir gėlavandeniuose, ir šaltuose ar šiltuose jūriniuose (sūriuose) vandenyse.

Kaip auginami kultivuotieji jūriniai perlai?

Kultivuoti perlai, tam tikra prasme - laikomi tikrais perlais, dėl to, kad perlų augimo austrėje procesas vyksta be žmogaus įsikišimo, perlus augina pati austrė. Kultivuojant perlų veisles, žmogaus įsikišimas į procesą yra minimalus – jis sukuria tam tikro dydžio ir formos perlų branduolį. Toliau rankomis šį branduolį įsodina į moliusko austrę ir nusiunčia kriauklę į perlų fermą, kur ją pritvirtina prie tam tikrų tinklų ir paliekama ramybėje vandenyje. Per tam tikra laikotarpi, moliuskas padengia branduolį daugybe plonų perlamutro sluoksnių. Vėliau austrę ištraukia ir išima brangius perlus. Pagrindiniai skirtumai tarp jūrinio ir upinio perlų rūšių: perlo blizgesys. Jūriniai perlai visada blizgą labiau, priežastis druskos, kuriais prisotintas jūros vanduo ir tai įtakoja perlamutro cheminę sudėtį, bei perlo blizgesį. Perlų spalva priklauso nuo moliusko rūšies ir perlų augimo vietos. Upiniai perlai yra vertinami mažiau, nei jūriniai perlai. Todėl jūriniai perlai kainuoja daug brangiau nei upiniai. Jūrinio perlo kaina kartais aukštesnė.